Idėjos iš Debesylos galvos

Kaip tapti kūrybišku?

Išleista 2018-06-12 į Psichologija

Jei skaitai šį tekstą, tikiu, kad tu mėgsti kurti. Mėgsti duoti savo svajoms kelią ir iš neįdomaus gyvenimo konstruoti kiek įdomesnį, naudingesnį.

Ne, nesijaudink – aš neskaičiau tavo dienoraščio ar minčių. Patikėk, tikrai norėčiau tai padaryti, bet aš juk net nežinau, kuriam mieste gyveni. [ftn]Beje, o kuriam mieste tu gyveni?[/ftn]

Nuspėti tavo kūrybinius polinkius buvo nesunku. Tiesiog taip nutiko, kad… Visiems patinka kurti.

Ir taip – net „Olialia pupyčių“ dainų autoriai kartais tai daro. Tik nežinau, ar jie mieliau tapo peizažus, ar šoka baletą. Bet grįžkime prie temos.

Žmonės mano, kad tapimas kūrėju yra kažkas sunkaus ir bent šiek tiek keisto. Vieni net sako, kad arba esi Pikaso palikuonis su nuostabiais talentais, arba ne. Tarpinių stotelių nebūna.

Tam, kad taptum pinigus už savo kūrybą uždirbančiu bei mūsų mąstymą keičiančiu kūrėju, anot šių dienų padavimų, tu turi:

  • Mesti savo įprastą 8:00 – 17:00 darbą;
  • Nusipirkti loft stiliaus apartamentus Vilniaus centre ar mažą trobelę Naisių kaime po klevu;
  • Nepabaigti studijų ir, mažų mažiausiai, devynių klasių;
  • Nusipirkti tris Moleskine sąsiuvinius, Apple kompiuterį ir iPhone;
  • Taipogi visai neblogai būtų, jei tave paliktų mergina ar vaikinas;
  • Karts nuo karto galėtum būti gėjumi;
  • Tavo svajonėms kiti pasakytų „ne“;
  • Bei papildomai būtum genijus, nuo mažens savo garaže kūręs medinius branduolinius reaktorius ar garu varomus kompiuterius.

…Kokia nesąmonė. Džiugios naujienos:

Tau viso to nereikia.
Tu jau esi kūrėjas. O kartu – kūrybingas.

Taip, tu esi. Šią akimirką. Ir jei pasistengsi – tai gali nulemti tavo tolimesnio gyvenimo pokyčius.

Kodėl aš įsitikinęs, kad viduje tu turi potencialą kūrybos bombą? 

Pasaulyje, kuriame žmonės suskirstomi į atletiškus, verslius, kūrybingus ir šiaip vidutinius – labai lengva suklysti.

Va, tas žmogus kūrybingas, o tas – visai ne. Tas gali pastatyti Mitsubishi imperiją, o tam toli. Suprask, kad jei nesi vienoks, tai esi masė.

Tačiau tokio mastymo bėda ta, kad
visi žmonės, be išimties, yra kūrybingi.

Ne, nesakau, kad kiekvienas sugeba kurti stebuklus [ftn]Bent jau šią akimirką. Bet apie tai dar papasakosiu.[/ftn] ir gali tapti knygas leidykloje leidžiančiu autoriumi ar naujos meno šakos kūrėju. Aš juk nesu vaikų darželio auklėtoja, kad tau taip žadėčiau.

Tačiau…

1) Kūrybiškumas – tai mūsų smegenų dalis.

Jei nepametei pusės savo galvos miške, tu tai turi galvoje. Vieni dėl kūrybiškumo kaltina meilę, kiti tą faktą, kad tėvai juos mažus leido į dailės mokyklą.

Tačiau keista – šie dalykai beveik neturi poveikio kūrybiškumui.

Nes kūrybingumas yra užšifruotas tavo smegenyse. Jei tik turi priekinę galvos dalį, kur slepiasi lobus frontalis (kaktinė skiltis) ir dalį ties smilkiniu su lobus temporalis (smilkinė skiltis).

Štai trumpa versija, kaip tai veikia:

  1. Lobus frontalis gausu dopaminui jautrių neuronų, kurie atsakingi už dėmesį, trumpalaikę atmintį ir planavimą;
  2. Lobus temporalis atsakingas už vaizdinę medžiaga, emocijas, prasmės sudarymą;
  3. Kartu susijungusios dalys suteikia ne tik kūrybiškas mintis, bet dar ir tokias mintis, kurios gali būti praktiškos. [ftn]Mūsų sapnai dažniausiai būna itin kūrybiški. Tačiau be logikos ir prasmės suvokimo šis kūrybiškumas praktinės naudos neduos.[/ftn]

Taip, kūrybingumas priklauso nuo dar daugiau faktorių, kurių dalis jau žinoma [ftn]Tarkim, kad naujos idėjos susijungia atsipalaidavus arba, kad jos pamažu miršta.[/ftn] ir dalis ne. [ftn]Tarkim – ar vyrų ir moterų kūrybiniai sugebėjimai skiriasi? Smegenys skiriasi forma, o kaip viduje vykstantys procesai?[/ftn] Bet viskas gimsta skaičiuotuve, kurį su savimi turime kiekvienas.

Lobes of the brain smegenu apsiausto dalys

Taip, šią iliustraciją kūriau specialiai šiam straipsniui.

2) Kūrybiškumo galiojimo laikas: Nežiūrėk į įpakavimą.

Yra manančių, kad su amžiumi kūrybiškumo galios mažėja. Tačiau tai nėra tiesa. Nemanyk, kad jei tau 50, 60 ar 78 [ftn]Kaip mano seneliui![/ftn] metų, tai kūrybą turėtum pamiršti. [ftn]Pamatytum, kiek mano senelis mechanizmų sukonstruoja savo dirbtuvėse. ;-)[/ftn]

Taip, vaikai ypač pasižymi kūrybiškumu. Jie kuria, domisi, eksperimentuoja. Ir taip iki daugmaž dešimties metų, po kurių kūrybos kiekiai pradeda mažėti.

Bet tai ne todėl, kad dalį jų kūrybiškumo pavogė paauglystės hormonai.

Tai nutinka, nes daugmaž tuomet įsibėgėja mūsų industrinis mokymosi stilius. Mokyklėlė. Nuobodumas. 8:00 – 14:00 kiekvieną dieną toje pačioje mokykloje, tokiu pačiu grafiku.

…Uff.

Kūrybiškumas yra įdomus žvėris. Jei trokšti naujų idėjų – tau privalu keliauti, [ftn]Tiesa, ne tiesiogine prasme. Nekeliauk po pasaulį, jei to nenori (aš niekur nekeliauju), užtat būk atviras naujiems žmonėms aplinkui tave.[/ftn] vartoti naują turinį, [ftn]Ir jį vogti. Vagystė – kelias į kūrybiškumą.[/ftn] medituoti [ftn]Tam lotoso poza sėdėti nereikia. Apie meditaciją rekomenduoju skaityti šį Valtininko straipsnį.[/ftn] ir svajoti. [ftn]Pavyzdžiui skaitant „Tinginio manifestą“.[/ftn]

Kol dirbtinės ribos mums nebuvo keltos, mes buvome laisvi savo kūrybą išreikšti. Pats kūrybiškumas nekito, tačiau kito sugebėjimas parodyti. [ftn]Paklausk savo tėvų, jie tikrai papasakos, kad ir tu buvai mėgėjas bėgioti bei sienas peckioti.[/ftn] Mes kūrybiškumo neprarandame. Galbūt tik užgniaužiame savyje.

Ir, tiesa, kūrybiškumas nėra vien tapyba – tai sugebėjimas gyventi:

3) Kūrybiškumas yra visur ir visada.

 „Kūrybiškumas yra sugebėjimas sukurti kažką naujo,
pasitelkus savo vaizduotę.“

Wikipedia, laisvoji enciklopedija

Ne, tai ne tik medinės rūpintojėlio stalulėlės senose galerijose. Ne, tai ne tik gražiai parašytos dainos. Tai ne tik tai, ką pagalvojai. Kiekvienas tavo gyvenimo žingsnis paremtas tavo arba kažkieno kito kūrybiškumu.

Leisk, pateiksiu pavyzdžių:

  • Turi darbą? O gal mokaisi? Manai būtum įsidarbinęs ar sugalvojęs tą būdą kontrolinio nusirašinėjimui BE kūrybinio mąstymo?
  • Skaitai šias raides? Kaip jas perskaitai, jeiforma vis skiriasi?
  • Atsimeni? Tavo atmintis nėra fotografinė – ji kūrybinis procesas. [ftn]Pavyzdžių ir įžangą į temą gali atrasti šioje psichologės Elizabeth Loftus TED kalboje „How reliable is your memory?“.[/ftn]
  • Jauti savo liežuvį? [ftn]Taip, aš šiknius. 😉 Beje, ar tu tikrai kvėpuoji pilnais įkvėpimais? Ir nieko neniežti?[/ftn] Kadaise dvi lytinės ląstelės turėjo susijungti kažkur tavo mamos viduje, kad dabar galėtum tai daryti.
  • Gyveni? Neabejoju, kad tau viskas nėra patiekiama tiesiai į burną – tenka padirbėti, pagalvoti, pajudėti…

Ir panašiai.

Jei būtum tikintis – galėtum sakyti, kad Dievas – tai kūryba. Nes kas daugiau gali supti mus taip plačiai, taip gausiai ir, išties, visada?

Tu esi kūrybingas. Tai faktas.

Įsidėmėk tai. Užsirašyk ant lapuko ir užsiklijuok ant sienos, pridėk prie savo rytinės mantros ar, ką žinau, išsitatuiruok tai ant kaktos! [ftn]…Na, ar geriau nesitatuiruok – užrašo be veidrodžio vis tiek nematysi.[/ftn]

Tikiu, kad tai jau supratai.

Nesiliauk būti tuo, kuo esi.

Na, bet pabaigai turiu užduotį:

Prisimink vieną dalyką, kurį tu sukūrei. Nesvarbu, kas tai bebūtų – karjera įmonėje ar rankų darbo dovana mamai. …Ir tada atsakymu pasidalink komentaruose. Lygiai taip, kaip tai padarė kiti debesyliečiai!

O jei nekyla minčių – tuomet sufantazuok. Juk esi kūrybingas. 😉

Kuriantis,
[parasas]

Gauk šviežiausias idėjas tiesiai į el. pašto dėžutę!