Idėjos iš Debesylos galvos

Sąmoningumo treneris Paulius Rakštikas apie Mindfulness praktikas ir kodėl jos tokios svarbios

Išleista 2018-11-08 į Interviu
paulius rakstikas

Paulius Rakštikas
Psichologas
Mindful.lt

 

Pauliau, kas tau yra sąmoningumas?

Man sąmoningumas yra aiškus suvokimas. Apie tai kokie procesai vyksta manyje ir aplink.

Šioje vietoje lengva įsivelti į lingvistinius spąstus klausiant savęs ar suvokimas gali būti ne aiškus? Iš tiesų gali. Mes visi daugiau ar mažiau suvokiame ką darome šiandien, ko siekiame, ko norime, kaip jaučiasi mano kūnas šiame procese ir panašiai…

Bet esmė ta, kad jei tik skirtume šiek tiek daugiau laiko nei mums įprasta patyrinėti visa tai ką veikiame šiandien ir kaip jaučiamės – greit atrastume, kad tai vargu ar gali būti baigtinis atsakymas. Kitaip tariant – aiškumo siekis kasdienybėje gali būti vis atnaujinamas ir pagilinamas, o tai neišvengiamai keičia ir tai ką darome, kaip darome ir kaip jaučiamės.

 

Kaip atradai, kad tai pakankamai svarbu, jog ne tik praktikuotum, bet ir dalintumeisi apie tai kitiems?

Dalinuosi su kitais tuo, kuo pats tikiu ir matau naudą bei prasmę. Toks psichologo ir lektoriaus darbas – pasiūlyti žmogui efektyvius įrankius ir išmokyti jais naudotis. Sąmoningumo praktikos nėra kažkas naujo ir madingo, kaip gali pasirodyti pirmą kartą tai išgirdusiam žmogui.

Aš asmeniškai tai natūraliai jaukinausi daugiau nei dešimtmetį ir kuo toliau, tuo aiškiau matau didžiulį šių praktikų potencialą.  Įdomu, kad mokslas tai atrado ne taip jau seniai (maždaug pusšimtis metų), bet žmonija šias praktikas taiko tūkstančius metų. Ko gero, su mokslo pritarimu ir didėja praktikų populiarumas.

 

Ką darai, kad nepamestum savo dėmesio socialiniuose tinkluose ir Youtubėje?

Atsakymas gana paprastas – darbotvarkės higiena, kuri prasideda nuo proto higienos.

Tai nėra lengva, nes socialiniai tinklai yra vienas mano darbo komunikacijos kanalų, todėl neapriboju savęs nuo jų tiek, kiek norėtųsi. Griežta savi disciplina tikrai padeda.

Kad ir paprastas patarimas visiems – išsijunkite absoliučiai visus mobiliojo programėlių signalus: kai jums parašo žinutę, kai gaunate el. laišką, kai jus kas nors kur nors pažymi ir t.t. Niekas nesugrius jei į tai sureaguosite ne iš karto, bet tuomet, kai prisėsite prie to tam skirtu laiku (pvz. ryte ir vakare skirdami tam po 1 valandą). Jau seniai tai praktikuoju ir tai stipriai sumažino dėmesio klaidžiojimą.

Šiais laikais visi neturime laiko, nors iš tiesų jo turime į valias – tiesiog švaistome jį ir išdidžiai vadiname tai užimtumu.

 

paulius rakstikas 2

 

Ar po to, kai radai sąmoningumo praktikas, keitėsi tavo darbo metodai?

Taip. Esu aktyvus žmogus ir pastebiu kaip esu įpratęs šiuo aktyvumu dangstyti tai, kas man pačiam apie save nepatinka.

Buvau ir kažkuria prasme esu nenuorama, todėl asmeniškai svarbus atradimas man, kad net ir tokiam žmogui kaip aš mokymasis sustoti, neskubinti įvykių gali būti kur kas naudingesnis nei padaryti dar daugiau. Vis dar to mokausi. Kaip sustojimas laimi prieš bėgimą atrandu vėl ir vėl. Tuo dalinuosi galvodamas apie skaitantį žmogų, kuris panašus į mane ir galvoja, kad sąmoningumo praktikos tinka kažkokiam melancholiškam intravertui. Visiškai priešingai.

Šios įžvalgos man padeda ir dirbant su žmonėmis, nes žinau, kad pokyčiams reikia asmeninio įsipareigojimo ir darbo. Internetas mus skatina vartoti dar labiau – net ir saviugdą daug kas pradeda regėti kaip lengvą 1-2-3 tipsą sutalpintą Youtubėj į 3 minučių video. Visos stebuklingai greitos transformacijos mano akimis yra migla, kuri žmogų dar labiau atitolina nuo esminių siekiamų pokyčių.

 

Kaip galima padėti besiblaškantiems žmonėms be to, kad paraginti prisijungti į tavo vedamus mokymus?

Kai valgai – valgyk. Kai bendrauji – bendrauk. Vis daugiau veiklų plakam į bendrą mišrainę. O koks yra baltos mišrainės skonis? Koks joje esančio žirnelio skonis? Koks virtos morkos skonis? Iš esmės, toje aplinkoje visų ingredientų skonis yra majonezas.

Taip ir gyvenime – dėl tempo, skubos, maksimalistinių mažai kur vedančių idėjų manome, kad tiek daug visko veikiame, bet juntame tik majonezo skonį.

Dirbdami galvojame apie kitą būsimą darbą, o jį pradėję apie tai ką darysime po to. Pabandykime tam tikrą laiko tarpą bet kurią mums įprastą veiklą atlikti du kartus lėčiau nei įprasta ir pasistenkime išbūti su nepatogumu, kuris kyla iš noro skubėti. Nustebsite, kaip tai bus nepatogu ir nenatūralu. O iš tiesų, du kartus ilgiau žvilgtelti į mylinčias akis, du kartus ilgiau pajusti vandens skonį, du kartus ilgiau pastebėti krentantį lapą ar snaigę yra visiškai natūralu. Tuomet įdomu, iš kur kyla tas nepatogumas sulėtinus kasdienybę?

Trumpa stabtelėjimo akimirka ten, kur anksčiau jos nebuvo gali būti pradžia pajusti kur gyvena sąmoningumas. Tik bėda tame, kad šiandien žmogui yra itin sunku laikytis struktūros ir nenukrypti net nuo jam pačiam svarbaus tikslo. Štai kodėl ir mano vedamos grupės nėra tinkamos visiems, nes įsipareigoti sąmoningumo ugdymui skirti bent po valandą kasdien du mėnesius iš eilės gali ne kiekvienas. Kviesdamas susidomėjusius atrasti šios temos naudą savarankiškai, užsiminsiu, kad parašiau tam skirtą knygą. Šiuo metu ji išgyvena leidyklos redaktoriaus žvilgsnį ir viliuosi ja dalintis su visais sausio mėnesį. Juk pokyčius ir vėl paliksime sausiui, ar ne? 🙂

Paulius Rakštikas
http://mindful.lt

Ačiū už pasidalinimą, Pauliau! <3

Gauk šviežiausias idėjas tiesiai į el. pašto dėžutę!