Kaip aš tapau mitybos ir sporto specialiste? Interviu su „Rojaus daržo“ autore Lile

Labas, Lile. Penkiais arba mažiau sakinių – kas tu?

Sveiki, esu Lilė – sveikos gyvensenos bei mitybos konsultantė. Taip pat esu trenerė bei sporto organizacijos „My hero“ kolektyvo narė. Be šių kelių veiklų dar turiu kelis hobius – tinklaraštį „Rojaus daržas“ ir esu projekto „Monday delight“ – sporto dienoraštis bendrasavininkė.

Papasakok, kokio iššūkio ėmeisi ir kokios buvo jo taisyklės?

Pirmiausia tai, kad studijuojant Kaune „Maisto pramonės verslo vadybą“ reikalai susiklostė taip, kad puikiai įsitvirtinau vienoje iš draudimo bendrovių. Ten man sekėsi itin gerai ir neilgai trukus tapau grupės vadove.

Vėliau sugalvojau palikti Kauną ir iškeliauti į Vilnių, tapau trumpam laikui – Poskyrio vadove…

…Ir TADA ir supratau, kad kažkaip „per gerai“ čia viskas klostosi, kai tuo tarpu aš visai nesu laiminga ir mano veikla neteikia man kasdieninio džiaugsmo.

Supratau, kad turiu kažką keisti. Tai buvo itin sunku (o gal ir nelabai), nes tas darbas man „nešė“ labai geras pajamas, kurios leido man neblogai gyventi 🙂

Tačiau vieną dieną ištariau, kad palieku šį darbą ir ėjau skintis kelio į trenerystę bei mitybą.

Apskritai, kaip sekėsi siekti savo tikslo?

Įveikinėti buvo tikrai sunku, bet visada jaučiau , kad tunelio gale – šviesa. Ir dar kokia– ryški. 🙂

Tačiau kas labiausiai trukdė tavo kelyje ir ką darei, kai buvo sunku?

Aplinkinių stereotipiniai  patarimai ir mąstymas. Be to ir savo viduje teko pakovoti  su „demoniukais“, kurie sako: nedaryk, neapsikrauk, lik čia kur esi, čia pakankamai gerai.

Tai va… taip ir gavosi, kad kurį laiką buvo ŽIAURIAI sunku, teko net skolintis pinigų, nes viską, ką bedariau visur reikėjo pinigų, vien investicijos, o grąžos – ne.

Norėjau viską mest ir susirast paprastą darbą nuo 8 iki 17 ir nieko negalvot. Užeidavo tokie kraštutinumai, kad galvodavau, kodėl gi aš negaiu būti normalus žmogus, va eičiau į ofisą , padirbu nuo ryto iki vakaro ir nesuku galvos.

Aišku kitą dieną ar po poros dienų suprasdavau, kad čia tik silpnybės kalba.

Tačiau jaučiau, kad turbūt gera linkme judu, nes tiesiog visos pažintys, kurios pradėjo „lįsti“ buvo tokios įdomios ir naudingos, kad negalėjau patikėti, kaip faina yra eiti savu keliu.

Tai va, einant trenerystės kursus susipažinau su bendraminte, ddabar jau drauge – Neringa, su ja mintys liejosi laisvai – sportas, mityba, santykiai – buvo neišsemiamos temos.

Mes nuo ryto iki vakaro „chatindavom“, galų gale dabar esame partnerės ir projeto „Monday delight“ sporto dienoraštis bendrasavininkės. Ji pradėjo šį reikaliuką vieną, o užbaigėm ir toliau vystom – kartu.

Ką naujo išmokai savo iššūkio metu?

Visi atėjom į šį pasaulį vydyti kokią nors misiją. Nebūtinai tu turi būti verslininkas arba mėsnininkas. Kiekvienas čia turi atrasti savo tikslą, misiją ir tada GYVENTI, gyventi ir mėgautis tuo , ką darai.

Tai neturi būti laukimas savaitgalio nuo pat pirmadienio!
Tai turi būti mė–ga–vi–ma–sis 🙂

Taigi išmokau vadovautis vidumi, apskritai atrasti save.

Taip kartu visiškai atsisakiau alkoholio, rūkalų (nors niekada ir nerūkiau:D), prasidėjo kažkoks KITOKS etapas, kitoks gyvenimas, kitoks mąstymas.

Ar turi patarimų žmonėms, kurie norėtų pakartoti arba pralenkti tavo nuotykį?

Taip. Jei tik turite keisčiausių, atrodo neįygyvendinamų idėjų – darykite tai.

Pasiimkite popieriaus lapą ir susirašykite viską… Viską, kas šauna į galvą. O tada kasdien papildykite tą lapą. O tada – imkitės veiksmų! PIRMYN 🙂

Jei klausite ar verta rizikuoti? Tikrai taip. Dėl to, kad pradėsite GYVENTI! ne pagal kažkieno sudėliotus prioritetus, o pagal savo , tik savo!

Taaaaiii… Kokio iššūkio imsies dabar? Ar jau turi idėjų arba slaptų troškimų?

Turiu, bet juk jie nebus tokie jau slapti, jei pasakysiu 🙂 viskas ateity, viską pamatysim 🙂

Ačiū, Lile!