Idėjos iš Debesylos galvos

ONPARTU programa: Gauk gerai apmokamą darbą užsienyje, nors ir esi imigrantė

Išleista 2018-06-27 į Straipsniai
onpartu programos dalyviai

Šiandien man parašė viena iš debesyliečių. Edita. Ir… Na, geriau leisk, duosiu papasakoti, ką nori papasakoti, jai pačiai! Ji visai moka pasakoti.

Edita:

Rašau norėdama pasiūlyti istoriją apie Pauliną Polak – jauną moterį iš Lenkijos, kuri Jungtinėje Karalystėje kartu su bendraminčiais įkūrė ir vysto socialiai atsakingą projektą – Onpartu.

Paulina, kaip ir daugumo tavo tinklalapio herojų kelia sau iššūkius, nuolat mokosi ir padeda kitiems tai daryti. Istorija tikrai įkvepianti, nes Paulina paliko prestižinį ir gerai apmokamą darbą tam, kad padėti kitiems.

Onpartu yra socialiai atsakingas projektas, padedantis imigrantėms moterims siekti galimybių, atitinkančių jų gimtojoje šalyje įgyta išsilavinimą ir patirtį.

Onpartu už simbolinį mokestį, suteikia galimybę mokytis ir gauti asmeninio mentoriaus paramą. Savitarpio pagalba ir parama užima labai svarbią vietą Onpartu bendruomenėje. Šiuo metu (kovo-liepos mėnesiais) programa vyksta ketvirtą kartą. Anksčiau programoje dalyvavusios moterys, gali pasidalinti įkvepiančiomis istorijomis.

Net 81% projekto dalyvių per 12 mėnesių sėkmingai rado geresnį ar jas labiau tenkinantį darbą.

Programa kasmet tobulėja, o dalyvių skaičius auga.

Trumpai apie Pauliną: dar būdama paauglė Paulina išvažiavo mokytis į Vokietiją, studijas tęsė Oksforde, Jungtinėje Karalystėje, Po dešimties metų darbo investiciniuose bankuose ir konsultacinėse įmonėse, Paulina nusprendė atsigręžti atgal ir pagalvoti apie tai, kas jai svarbiausia ir kas labiausiai motyvuoja eiti toliau. Nuo tada Paulino dirbo labdaros organizacijoje Indijoje ir socialiai atsakingoje įmonėje Peru. Grįžusi į Europą Paulina norėjo tęsti gerus darbus, taip jai kilo mintis įkurti Onpartu. Prisiminusi, kad pirmą kartą su imigrantu nedarbo problema susidūrė dar būdama ekonomikos studente, kai po paskaitų dirbdavo bare kartu su puikų išsilavinimą gimtojoje šalyje įgijusiais imigrantais, negalinčiais svetimoje šalyje rasti tinkamo darbo.

Deja, statistika nedžiugino, net apie 40% imigrantų dirba jų kvalifikacijos ir išsilavinimo neatinkantį darbą.

Supratusi, kad nei valstybė, nei nevyriausybinės organizacijos neskiria dėmesio šitai problemai, Paulina nusprendė imtis veiksmų ir 2015 metais įkūrė minėtą programą – Onpartu.

Danielius:

O kaip manai, ar galėtum papasakoti savo istoriją? Kaip pradėjai, ėjosi, kodėl pradėjai, kaip baigei, ką gavai iš šių mokymų ir kaip gyveni dabar?

Edita:

Labai puiki mintis!

Mano pačios istorija būtų tokia, prieš aštuonis metus, po bakalauro studijų , be jokių konkrečių planų išvykau į Londoną. Keturis metus dirbau restorane, po to porą metų prestižinėse parduotuvėse. Bet kuo toliau tuo labiau jaučiau, kad man trūksta savęs realizacijos, įdomaus darbo su galimybę augti ir tobulėti. Visus šituos jausmus dar labiau sustiprino tapimas mama. Pasibaigus motinystės atostogoms nusprendžiau negrįžti į savo buvusį darbą parduotuvėje.

Apie Onpartu programą buvau skaičiusi seniau, todėl nusprendžiau patikrinti jų tinklalapį ir pažiūrėti kada renkama nauja grupė.

2017 sausį nusiunčiau paraišką, po Skype interviu, realaus interviu ir rašto darbo buvau atrinkta į programą.

Kas labai patiko, tai galimybė sutikti įdomių žmonių, išgirsti jų istorijas, patarimus. Kas labiausiai pasitarnavo tai interviu praktikos, teorinės žinios ir praktiniai pratimai kaip atpažinti, vertinti ir didžiuotis savo įgūdžiais, turima patirtimi.

Dar verta paminėti, kad į programą ėjau su tikslu rasti darbą vyno industrijoje, dar dirbdama restorane susidomėjau ir susižavėjau šia sritimi, baigiau keletą kursų. Po programos baigimo gavau pasiūlymą padirbėti jaunoje kompanijoje, kuri užsiima kelionių organizavimu į “vyno regionius“.

Pasidalinsiu labai trumpomis kitų dalyvių istorijomis, Annos iš Italijos ir Joanos iš Lenkijos. Jei jos jums įdomios, tai pakalbėsiu su jom ir paruošiu ilgesnes, platesnes istorijas, kas, kaip, kodėl.

Pieš programą Anna iš Italijos, dirbo daug ir sunkiai, visokius pavienius darbus tam, kad išgyventų, gyvenimas Londone tapo sunkiai pakeliamas. Vieną dieną Anna išgirdo iš savo draugės apie Onpartu programą, nuo tada reikalai pradėjo kryptį į gerąją pusę. Netrukus po programos Anna rado darbą, savo svajonių įstaigoje – Tate Modern galerijoje.

Joanna persikėlė iš gimtosios Lenkijos į Londona, 2016, trokšdama pokyčių savo asmeniniame gyvenime. Asmeninis gyvenimas klojosi puikiai, tačiau Joana dirbo administratore viename prestižiniame prekybos centre. Monotoniškas darbas, ilgos darbo valandos, mažas atlyginimas ir jokių ateities perspektyvų nedžiugino magistro laipsnį ir 11 metų darbo patirties turinčią moterį.

Radusi skelbimą apie Onpartų programą, lenkų bendruomenės leidinyje nedvejodama pateikė paraišką dalyvauti programoje. Po programos Joana rado darbą klestinčioje kompanijoje, kurioje ji gali pritaikyti savo turimas žinias, o jos gimtoji kalba yra didelis privalumas.

Danielius:

  1. O sakyk, kiek tau metų buvo, kai atradai Onpartu?
  2. Ir, kaip galima suprasti, jei buvo vaikų, tai jau turėjai vyrą, kuris padėjo išsilaikyti, kol mokeisi su Onpartu ir ruošeisi naujai karjerai?
  3. O kaip atrodo Onpartu mokymai iš vidaus, naujokui? Kokios pamokos vyko? Čia internetu viskas ar gyvai? Ar gavai asmeninį mentorių, ar buvai grupėje žmonių? Kaip tai atrodė? Kaip atrodo dabar, nes, kaip suprantu, esu Onpartu komandos narė ir gali matyti pokyčius?
  4. O kaip, ar yra dalyvavusių daugiau lietuvių? Ar turime jų istorijų?

Edita:

  1. Man dabar 32, o Onpartu programoje dalyvavau nuo 2017 kovo iki rugpjūčio tai man buvo 31.
  2. Jo, turiu vyrą, kuris visą tą laiką (ir dar dabar) padeda, palaiko ir išlaiko finansiškai, už ką aš labai dėkinga ir labai tikiu ir tikiuosi, kad labai greitai už tai atsidėkosiu ir prisidėsiu prie šeimos biudžeto.
  3. Programa vyksta penkis mėnesius, kartą per mėnesį vykstą visos dienos (nuo 9 val. iki 6 val.) užsiėmimai. Tarkim dvi valandos darbo gyvenimo aprašymo patobulinimui, tada pusantros valandos psichologe pasakoja kaip valdyti stresą, po pietų pertraukos vyksta paskaita kaip pristatyti darbdaviui ar panašiai. Šiemet pirmą kartą buvo įvestas projektų valdymo (project management) modulis. Vyksta vadinamos face to face session, turi savo tvarkaraštį, diena dažniausiai užbaigdavo koks įkvepiantis žmogus su savo gyvenimo istorija. Kita mokymų dalis buvo online. Šiaip grupėje labai palaikanti, padrąsinanti, paskatinanti atmosfera. Kiekviena dalyvė turi savo mentoriu su kuriuo susitinka kas dvi savaitės, nuo mentoriaus ir pačių dalyvių priklauso kaip jie susitinka gyvai ar per skype. Man asmeninio mentoriaus pagalba padėjo ir patiko mažiausiai, bet žinau, kad kitoms dalyvės bendravimas su mentoriais buvo labai naudingas.
  4. Šiemet dalyvauja viena lietuvė Neringa, kuri atvyko į Londona prieš trejus metus. Ji Lietuvoje dirbo Sveikatos Ministerijoje su Viešaisiais pirkimais, Londone ligoninės administratore. Neringa vos įpusėjus programai rado darbo, berods Nacionalinėje vaistų pirkimo agentūroje. Užpernai programoje dalyvavusi lietuvė po programos nusprendė įkurti savo verslą!

Tikiuosi atsakiau į klausimus, jei ne visada pasiruošus papasakoti daugiau visiems susidomėjusiems savo asmeniniu el. paštu [email protected].

Danielius:

Ačiū, Edita! Iki šiol apie Onpartu mokymų programą nesu nieko girdėjęs, bet iš to, ką papasakojai – skamba įdomiai!

Gauk naujausius užrašus tiesiai į el. pašto dėžutę!