Idėjos iš Debesylos galvos

Optimistai ir pesimistai – visi jie klysta (Kodėl geriausia nieko nesitikėti?)

Išleista 2018-07-02 į Paprastumas

Ar pastebėjai kiek streso, pykčio ir nusivylimo gimsta iš, rodos, mažų dalykų? Tokių mažų niekų? Aš pastebėjau. Ir tikiu, jog tas neigiamas emocijas sukelia mūsų viltys.

Mes juk kasdien tikimės naujų dalykų:

  • Kaip dovanas įvertins mylimas žmogus,
  • Kaip mus įvertins egzaminuose arba darbe,
  • Kiek „patinka“ sulauks nauja nuotrauka feisbuke,
  • Koks turėtų būti oras rytojaus kelionės metu,
  • Kaip pasibaigs tavo žiūrimas serialas,
  • Kaip pavyks pirmą kartą kepami blynai…

…Ar panašiai ir taip toliau.

Tačiau ar dažnai tavo viltys išsipildo?

(Spėju, kad tavo atsakymas trumpas ir susideda iš dviejų raidžių.)

Per savo trumpą gyvenimą aš spėjau tai patirti tūkstančius kartų. Kam nors nutikus ne taip, kaip planavau, pykdavau ant savęs, savo aplinkos ir visko, kas tik papuldavo į akis. Ir tai kartojosi.

Juk pažįsti šį jausmą, ar ne?

„Aha, pažįstu šį nusivylimą… Tačiau kur lenki?“

Juokingiausia, kad sprendimą į šią savo neišsipildančių vilčių bėdą radau atsitiktinai. Tai nutiko, kai prieš du metus pradėjau skaityti savo senus, neišsipildžiusius planus ir svajonių sąrašus.

Palauk, nieko nesitikėti?!

Viltis, iš pirmo žvilgsnio, galbūt ir neatrodo blogai. Juk galbūt, jei tikėsiuos kažko gero, tai ir gausiu? Galbūt suveiks The Secret magija ir mintimis pritrauksiu pinigus, sėkmę bei po žeme slypintį auksą?

Na, matematiškai šnekant – yra tokia tikimybė. Tačiau, kaip mane mokė KTU profesorius Bronislovas Burgis [ftn]Man jis dėstė tikimybių matematiką ir statistiką. Jis buvo keistas dėstytojas, per pirmą paskaitą pasakojęs apie mūsų būsimą neįtikėtiną matematikos kelionę, užtat kupinas įdomių, naujų žinių.

Ar žinojai, kad jis bandė sustabdyti @ ženklo įgarsinimą kaip „eta“ ir palikti originalųjį, angliškąjį, „at“? Vien dėl to gerbiu jį, nes @ ir reiškia „at“.[/ftn] – ar verta dėl nulinės tikimybės prarasti sveiką protą ir pirkti momentinės loterijos bilietus?

Štai dvi priežastys, kodėl dažniausiai viltis verta mesti pro langą,
o ant viršaus užversti po fortepijoną…

Pirma: Tavo viltims, deja, nelemta išsipildyti.

Aš nežinau, kuo tu užsiimi, ką darai ir darysi; nežinau kaip gyveni ir kokie tavo draugų vardai. Bet žinau – tavo viltims nelemta išsipildyti. Ar tiksliau, bent taip, kaip tikiesi.

Ko tu tikiesi? Ko lauki? Kas žinai, kad nutiks?

„Viltis – durnių motina.“

Lietuvių liaudies patarlė

…Pripažink – ar tikrai žinai?

Prisimink keliones, kurių kadaise nekantraujant laukei. Ar jos įvyko tiksliai, kaip planavai? Ar tikrai rekomenduotos vietos buvo tokios įdomios? Ar sutikti žmonės buvo tokie, kaip tikėjaisi?

…Ar bent atostogose pailsėjai, kiek norėjai?

Investuotojai [ftn]Verslininkai, kurių darbas yra gyventi vilčių bei idėjų pasaulyje.[/ftn] beviltiškų vilčių susidarymą ir griūtis patiria kiekvieną dieną. Ir jie iš to užsidirba – kažkas tikisi, kad akcijos kils, kažkas – kad kris. Iš anksto, kas laimės, niekas nežino. [ftn]Išskyrus milijoną laimėjusius kvailius bei naujokus investuotojus. Kai kurie jų būna šimtu procentų įsitikinę įmonių ir idėjų pelningumu. Kiek tai suveikia – gali prisiminti arba paklausti tėvų apie pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio versliukus.[/ftn]

Mūsų aklumą patvirtina ir 2008-tų metų Amsterdamo Universiteto tyrimai: šio eksperimento dalyviams buvo duota nežinomu principu veikianti kintanti akcijų rinka, o dalyviai apie kainų pokyčius dažniausiai spėliodavo arba pagal bandos jausmą, arba „tikiuosi man pasiseks“ principą.

Jie dažniausiai ir neatspėdavo. Nes ateitis yra nenuspėjama, nepaisant to, kad gali kartais atrodyti kitaip. [ftn]Tiki, kad po savaitės vis tiek eisi apsipirkinėti maisto į parduotuves? Na, nebent, jei tavęs nesutraiškys peščiųjų perėjoje. Ir jei nesusirgsi kokiu virusu. Ir jei…

Taip, tai baisu ir man. Tačiau taip veikia pasaulis – mes nežinome, kas įvyks ateityje. Nebent esi Isaac Asimov „Fondas“ knygų veikėjas. ;)[/ftn]

Tai gali nuskambėti žiauriai, bet vargu ar viltis tau duos daug gero

Antra: Nežinia ko tikintis, susigadini džiaugsmą patirti.

Tikintis didelio prizo kelionės gale, tik gadini vienintelę progą patirti kelionę, kol ji dar vyksta. Nepastebėjai?

Labai lengva susigadinti filmo seansą iš anksto paskaičius apie jo pabaigą. Lengva keliaujant planuoti, ką veiksi grįžus ir nepamatyti, kas atsiskleidžia aplinkui tave dabar. Lengva bendrauti su vaikinu ar mergina ir tikėtis, kad jis ar ji taps tavo gyvenimo meile, tačiau praleisti patį naujos pažinties įdomumą… [ftn]Ar baisumą. Naujuose santykiuose praeinamos dvi bėdos: 1) Pernelyg baisu suklysti ir 2) Pernelyg nuobodu, nes nebėra kur suklysti. Išgyvenus šias dvi stadijas lieka tik tinkamiausios poros.[/ftn]

Stengiantis sukoordinuoti ateitį pagal tai, ko norėtum,
nepastebėsi, kas vyksta aplinkui šią akimirką.

Tai tas pats, kaip nueiti į prabangų restoraną pasigardžiuoti ledais, tačiau, valgant juos, svajoti apie lovą namuose. Taip nepasidžiaugsi nei ledais, nei lova. Kaip koks Buridano asilas tarp šiaudų krūvų. [ftn]Norėtus papasakoti plačiau, tačiau ši pasakėčia ir tėra tokia paprasta: Asilas tiek ilgai rinkosi, kuriuo keliu link šiaudų eiti, kad paprasčiausiai numirė badu. Lietuviškas pasakėčios atitikmuo turbūt būtų dviejų zuikių medžioklė vienu šūviu ar nemokamos vietos automobiliui ieškojimas Vilniaus centre.[/ftn]

…Juk nenori būti asilu, tiesa? 🙂

Tada kaip išmesti šias viltis ir pajusti savo gyvenimo džiaugsmą?

Kai susiduria fantazijos ir tikrovė, atsiranda stresas, pyktis ir noras, kad pasaulis būtų kitoks. Tačiau pasauliui tavo norai ne itin rūpi. [ftn]Nebent esi mažas kūdikėlis ir labai užknisančiai garsiai verki. Bveeeee, duokit dėmesio arba išvarysiu jus iš proto. *Verkia ir tada maniakiškai juokiasi*[/ftn] Ir net labai norint bei tikint viltimis pasaulio nepakeisi.

 „Tai ką tuomet daryti?“

Sprendimas paprastas: įsivaizduok, jog paimi į ranką viską, ko tikiesi iš aplinkinio pasaulio, savęs, artimųjų ir nepažįstamų žmonių…

Ir, giliai atsikvėpęs, išmesk tai į šiukšlių dėžę.

Nes taip ir reikia elgtis su bevertėmis šiukšlėmis.

Tiesą sakant, gali šį pratimą atlikti ne tik mintyse. Pavyzdžiui, surašyk ant popieriaus lapo, ko tikiesi iš sutuoktinio, egzamino dienos, savo karjeros ar gimtadienio… Ir surašius, lapą irgi išmesk šiukšlių dežėn.

Galbūt tai atrodo kiek kvailai, tačiau patariu išbandyti asmeniškai. Minties užrašymas ir išmetimas padeda jos atsikratyti. [ftn]Net jei užrašoma ir išmetama kompiuteryje.[/ftn] Ir tai nėra aklas pažadas – tai pastebėta ir 2012-tais metais Madrido Autónoma universteto vykdytuose tyrimuose.

…O tuo labiau – dar prieš du metus išbandžiau ir pats. 🙂

Tvarkydamasis savo senus popierius su beverčiais planais nervinausi, kad pusė jų neišsipildė… Ir spjovęs mečiau tai šiukšlių dežėn. Po akimirkos, valandos, pradėjau jaustis laimingiau.

Pasaulis aplinkui nesiruošia pasikeisti vien dėl tavo pageidavimo. Tačiau gali pakeisti savo požiūrį, kad pasaulio negandos tau neberūpėtų.

„Jei iš aplinkos nieko nesitikėsi – niekada nebūsi apviltas.“

Sylvia Plath, poetė

Tu gali gyventi fantazijų pasaulyje ir nervintis, joms kaskart dūžtant. Arba gali nieko nesitikėti, atsipalaiduoti ir būti čia bei dabar.

Būti kelionėje. Būti laimingam.

Nieko nesitikintis, [ftn]Štai, šią akimirką galėčiau tikėtis, kad po straipsniu paliksi komentarą. Ir galėčiau tada jaudintis, bijoti, kas kelias dienas tikrinti ar niekas neparašė. Bet geriau dėsiu ir nieko nesitikėsiu. Te jums, viltys![/ftn] [parasas]

Gauk naujausius užrašus tiesiai į el. pašto dėžutę!