Idėjos iš Debesylos galvos

Marija D.: Kaip aš vėl išdrįsau gyventi

Išleista 2018-05-23 į Užrašai
Cvpk5y4zwus

.

Pasakojimas neredaguotas, kaip tuojau pamatysi.

Sveikas, Danieliau, Džiugu vis rasti Tavo laišką… naujieną, mintį… Šį kartą – taisyklės… Sutinku su jomis… puiku!Ir, manau, kiekvienas ras sau kuri svarbiausia… ar šiuo metu reikalinga…

Taip pat labai džiugu, kad ratas skaitančių plečiasi ir jis margas… dar smagiau, jei žmonės dalinasi ir savo mintimis… Nusprendžiau pasidalinti šį kartą…

Sau atradau „Išdrįsk gyventi“ taisyklę… šiemet… gal tai iššūkių…

Tiesiog… kai buvo negerų pasikeitimų laikas ir buvo labai, labai… LABAI blogai, nežinojau ką daryti ir nieko nenorėjau bandyti iš naujo, kažkokiu neįtikėtinu budu… iš niekur… atsirado žmogus (ne, ne… ne meilė)… žmogus, kuris GYVENA… drąsiai, užtikrintai, kartais truputį rizikuodamas ir pastoviai netilpdamas dienose… kuris veikia, neatidėliodamas, čia ir dabar… kalendorius įvykių užpildytas metams į priekį… maratonai, pusmaratoniai Dipolio iššūkis, Extrym žygiai, Trail bėgimai, Bebro kelias ir dar , kt.viską reikėjo patirt… nardymas, dviračiai, britva.dar yra ir tai… ir viskas spėjama, be nervo su džiaugsmu… Taigi… pasakojimai.dalinimasis , paskatinimas… ir aš veikloje… Žygiai, bėgimas, sportas, koncertai, kelionės… Roko festivalis“Devilstoune“ (o man 47metai)… kažkas nerealaus! Dirbam, veikiam, dalyvaujam… va taip vyksta gyvenimas.Šalin baimes, abejones.viskas pavyksta.Čia ir dabar… ir metams į priekį 🙂 Šiemet turėjau toookius pilnus visko metus, kokius niekada iki šiol nebuvę… DABAR GYVENIMAS VYKSTA !Reikia išdrįsti…

Tokia mano istorija… tikiuosi neprailgs 😉

 

Akkk!!! Marija, kaip nuostabiai skamba! Kokios tavo šios dienos? Sakoma, kad pažvelgus į žmogaus rutiną galima suprasti, kas jis yra – taigi kokia tavo šių dienų rutina? Ką per dienas veiki?

Ok, pamėginsiu atsakyt… 😉

Ir iškarto, užbėgdama už akių, noriu pasakyt, kad mano dienose DABAR egzistuoja tik vienas rutinos“atributas“ – tai darbas… Tikrai negaliu sakyti, kad nemėgiamas , per prievartą ar pan.Ne.Bet visgi daug metų diena iš dienos… ir vis dažniau aplanko TA mintis… Reikia… Reika… Na… kitą vertus ar dažnai būna gyvenimai be jokios rutinos? Tai va… dirbti turime.Keisti ? Nežinau… įdirbis, patirtis… gal geriausia daryt ką gerai moki… Apraminu save, kai kyla sparnai lėkti kitur 🙂 Beja, darbas ir yra pastoviausias dalykas mano gyvenime 🙂

O visą kita… visa kita apvirto per pastaruosius du metus matyt gerokai daugiau nei aukštyn kojom… Pasikeitė viskas… Dienos ? Dabar jos pilnosVisko.Dažnai būna klausimas, „kaip spėt“… Taigi ką vekiu?Sportas… neatsiejama gyvenimo dalis jau 6metus.Mėgaujuosi juo… išmokau jausti kūną, jausti , ko jam reikia, kada būna per daug… Gera stebėti, kaip tvirtėja, standėja, keičiasi… gera gerai jaustis savyje… dar maistas: irgi klausau organizmo…

Fotografija.Viena iš veiklų į kurią galiu pasinerti ir prarasti laiko nuovoką… be galo mėgstu šį užsiėmimą.Bet laisvai, neįpareigojačiai… taip, kaip man patinka 🙂

Toliau – žygiai.Atsirado mano gyvenime prieš metus… įtraukė taaaip, ka dabar jau tai BŪTINA… Kodėl?Kada nors apie tai…

Roko koncertai.Visad buvau prijaučianti šiai muzikai… kartais pasiklausydavau… Tik kompanioną nueit į koncertą rast jokių šansų… Dabar atsirado!Tartum savime atsirado bendraminčiai

keliaujam į koncertus ir mėgaujuosi… Kai kurie jų – tikri iššūkiai, kaip Arch Enemy… bet taaaip įdomu…

Na, ir iššūkiai… sudalyvauta dvejuose išgyvenimo lygiuose žiemą, Pėsčiųjų maratonas, nueitas 100km žygis… visa tai šiais metais… tiesiog reikia išdrįsti… ir ne tik čia… Gyvenime irgi reikia išdrįst pildyt didelius norus… ir tai pavyksta… Prieš metus tuo netikėjau 🙂

O dar knygos, filmai, muzika, straipsniai namuose… Naujų dalykų paieškos mieste… draugai, artimieji… dienos tokios pilnos, o kalendorius įvykiais pildosi metams į priekį… o kur dar sutikti žmonės, nauji draugai, bendraminčiai… kasdienis ryšys, bendravimas – įdomus, traukiantis, kurio anksčiau būta mažai… Šiai dienai džiugesys… džiaugiuosi viskuo, tai stiprina ir veda į priekį… tokios mano dienos DABAR… Beja… kažkada neseniai pagavau mintį, kad nesinori tingėti… tiesiog jokio noro tam… veikla džiugina ir to norisi…

O sakyk, kaip buvo ankščiau? Kaip čia viskas pasikeitė? Sakei Žmogus?

Anksčiau gyvenau visiškai kitaip… Buvo šeima, jos reikalai.Tėvai.daug dėmesio ir rūpesčio jiems, (tai jau buvo seni žmonės, kuriais reikėjo pasirūpinti)Žinoma, gaudavau to ir atgal iš jų maloniai… Nesakau, kad tuomet viskas buvo blogai.Tikrai ne.Turėjau pomėgius ir kažkiek laiko jiems, keliones, laiką su artimaisiais… visa tai džiugindavo… Bet kaip bebūtų didžioji dalis gyvenimo būdavo kitiems, daug rutinos, buities, kartais ir visai tuščio laiko ne savo noru… Dažnas nepasitenkinimas, niurzganti, nuovargis… Gyvenimas tuomet buvo su daug „bet“, „vėliau“, „negaliu“, ‘nėra laiko“ ir pan.Daug kur stabdydavau save(dabar visiškai nesuprantu kodėl), abejodavau gal dažnai ir bijodavau… Kartais dėl to smarkiai pykdavau… Norų visuomet buvo… visokių.Aš smalsus žmogus, man visko reikia 🙂 Visuomet daug kuo domėdavausi.Visuomet žavėdavo žmonės, kurie darydavo daugiau, nei kiti, kurie gebėdavo… kurie IŠDRĮSDAVO… Bet mano tikėjimas visada man sakydavo“tai ne man“, ‘aš nepajėgsiu, nesugebėsiu“…

Taip atsitiko, kad gyvenimas galima sakyt vieną dieną kirto labai smarkai… Mylimo vyro išdavystė, Mamos staigi mirtis… Tuo pat metu ir sūnus paliko namus, išvyko studijuoti… Dar sūnaus avarija… viskas pusmečio laike…

Gili gyvenimo duobė… kurį laiką(man tai buvo du metai) esi tartum negyva… tiesiog egzistuoji, be jausmų, norų.be jokios energijos gyvenimui… Suprasdama, kad taip turi būti, tai reikia išgyventi ir išgyti tiesiog ramiai buvau… dirbau ir sportavau, daugiau nieko… Kai viskas „susiguli“, nurimsta skauduliai, atsiranada kažkiek energijos pradedi jau galvot“kaip dabar aš gyvensiu“… visiškai viena… Pradžioje visiškai jokio atsakymo ir įsivaizdavimo… ir tai kelia didžiulį siaubą.Viskas kitaip… save surenki tarsi iš naujo… Taip, po žingsnelį ir pradėjo dėliotis kažkokie kontūrai… mintys, norai net požiūris… kitaip…

Ir vieną dieną internetu parašo ŽMOGUS… Iš niekur… Tiesiog keli žodžiai.Atsakiau… Prasideda bendravimas susirašinėjimu… Ir nuo pirmųjų eilučių justi, kad žodžiai dėliojami labai atidžiai, išieškotai… labai įsiklausomi… Kažkaip kitaip – paprastai, bet labai atidžiai, rašymas absoliučiai be klaidų… Retai dabar taip būna… Po kiek laiko skambina, kalbamės… Neįtikėtinai… tarsi 10 metų pažįstami 🙂 Nuo pirmųjų akimirkų laisvai kalbam apie viską… požiūriai labai artimi… Patys stebimės, negalėdami patikėti… keistai dėliojasi… Dalinamės visokiomis mintimis.ir prisiminimais, ir planais , ir mintimis bei įvykiais… kalbamės kiekvieną dieną… Žinoma, turbūt kyla mintis, kad tai susižavėjimas ar meilė jau… :)… Ne. Meilę jis turi ir brangina… Gerbiu tai ir džiaugiuosi dėl jų…

Tik skirtumas vienas tarp mūsų didžiulis – jis nuveikęs daug… Nuolat veikloje, laikas planuojamas kruopščiai… ir vis jo jam trūksta.Pamažu apie viską pasakoja… paprastai, nieko nekišdamas, tiesiog nuoširdžiai džiaugdamasis dalinasi… Žygiai, trail bėgimai, pusmaratoniai… maratonai, išgyvenimo kursai, Dipolio iššūkis… gyvenime irgi nuveikęs daug – darbuose ir namuose… Žmogus GYVENA… laiką išnaudoja maximaliai, daro stiprius dalykus… visą laiką į priekį, save tobulindamas… Ir pamažu ateina suvokimas… ne, turbūt pirma klausimas“kaip viskas įmanoma?“… o vėliau“ bet tikrai įmanoma… tai realu“…

Taip ir prasidėjo mano IŠDRĮSK… su paraginimu PIRMYN ! ir didžiuliu palaikymu.Nauji atradimai ir galimybių suvokimas… norai, .nauji planai metams į priekį.Kaip minėjau, nueiti žygiai( netoli 1000km šiais metais), stiprūs renginiai, koncertai… nauji žmonės, bendraminčiai, nauji planai ateičiai… O kur tai, kad gali kalbėtis, tartis, ginčytis, ieškoti kartu sprendimų, dalintis patirtim… viskas dėliojasi neįtikėtinai pačiai… net įsigyti daiktai ypatingi… nes aš jau išdrįsau leisti…

Kas įdomiausia… kai gyvenau šeimoje, su daug žmonių, man tkirai daug kur padėdavo… lyg palengvindavo būtį… Bet dabar, kad ir būdama viena , daug išmokusi pati , jaučiuosi daug tvirčiau… Neištyrinėjau dar.bet matyt, kai darai, tai, kas įdomu, kas stiprina tai teikia daug energijos gyvenimui…

Šiaip labai įdomu kaip Žmogaus vardo nemini, bet labai gerai – dar įdomiau ir tikriau. Kyla mintys, kas čia. Bet tai tik super. Galėtum knygą rašyti šitaip 🙂

Dar klausimas: Tai, jei sutiktum save prieš šiuos metus, sakytum tiesiog „išdrįsk“? Ar kaip būtent paragintum žmogų, kaip buvai tu? Įsivaizduok, kad dabar rašai; ką jai/jam sakytum?

Jei save sutikčiau prieš daug laiko, žinoma, sakyčiau“ Tik pirmyn!Nestabdyk.“ 🙂 Būtų neblogai, jei tie pasikeitimai būtų atsitikę anksčiau…

Bet , ko gero, viskas atsitinka savo laiku…

O kito žmogaus neraginčiau… jau esu padariusi tą klaidą… Gali ragint, pasakot, kviest… nesuveiks… Pats žmogus turi norėti, ieškoti, veikti realiai…

Kiek yra tokių, kurie aikčioja klausydamiesi pasakojimo apie kažką, o kai kalba pasisuka apie pačių veiklą, randa šimtą priežasčių nieko nedaryt…

Man niekas nekišo nieko… tiesiog savaime atėjo pasakojimai… tarkim apie žygius… Pirmą kartą išgirdusi pamaniau“ką tie žmonės randa tame ėjime?“Juk eiti 40, 50 ar 100km?!

Kažkokia beprotybė atrodė… Paskui pamačiau, kad ten dalyvauja 300, 500, 700 žmonių… va tuomet ir pagalvoji, ką visgi tie žmonės ten randa… Man užteko smalsumo pabandyt 🙂 Tada , kai nusprendžiau pabandyti, man padėjo viskuo… ir rasti būdus pasiekti vietas, ir ko reikia, ir kaip ką daryti, kad nepakenkti sau(pirmam kartui man teko 40km žygis)Ir, savrbiausia – didžiuls palaikymas…

Ir užtaisas ten tikrai yra 🙂 Beja, pajūrio žygyje šiemet pavasarį ėjo 8000 žmonių… Vadinasi, tai ne šiaip sau…

O įkalbinėt nieko neįkalbinėčiau… Jei matyčiau, kad žmogus domisi, nori tik dar trūksta drąsos ar žinių pradėti – , tuomet tikrai dalinčiausi ir sakyčiau PIRMYN!

Tai, jei viską sutrauktum į vieną tavo dabartinį šūkį – koks sakinys tai būtų? 🙂

Drąsos GYVENIMUI !

Ačiū!

 

Tags: interviu

Gauk naujausius užrašus tiesiai į el. pašto dėžutę!