Idėjos iš Debesylos galvos

Lietuvos vėliavos – didelė klaida?

Išleista 2018-11-21 į 365 Tekstai
Autoriaus teises

Pirmąsyk išleista 2013 metais žurnale „Njuspeipis“

DĖMESIO: Šis kūrinys yra neparemtas tikrais faktais, tikrove ir nieko neteigia. Tai tiesiog vaizduotės kūrinys, neatitinkantis tikrovės, tikrų žmonių, įvykių, objektų ar faktų.


Lietuva, tėvyne mūsų… Taip, tas laikas vėl atėjo – sausio 13-ta, vasario 16-ta ir kovo 11-ta. Mūsų visų mylima Tuti-ta (tu žinai apie ką aš) ir agurkų fabrikų šefas (irgi žinai jį) vėl skaldo kalbas, o pastovūs vėliavų kėlimai ir himnai bebaigia užknisti visus, kuriems dar privalu eit į tas šventes. Bet tau gerai – tu juk studentas – gali tik džiaugtis sutrumpintomis paskaitomis ir naujomis progomis išgerti.

Bet geriau nenuklysiu prie gėrimų, bo šio teksto turbūt nebaigtum skaityti. Vasaris atėjo, o kartu su juo – metas išmokti kažką naujo apie Lietuvą. Šį kartą – jos vėliavą.

Išduosiu – esu enciklopedijų žiurkė ir mėgstu domėtis istorija. Ir visai nesenai mano akį patraukė būtent Lietuvos herbai bei vėliavos. Kodėl sakau „vėliavos“? Ogi todėl, kad jų daugiau nei viena. Be abejo.

Turbūt jau pažįsti seną, gerą geltonos-žalios-raudonos spalvų kombinaciją ir dar senesnį balto arklio raudonam aguonų lauke mišinį. Ir šios vėliavos tau turbūt į atmintį įsirėžę būtent kaip „tikrosios“, tiesa? Na, teisybė kiek kitokia – abi tos vėliavos yra istorinės klaidos.

Pradėsiu nuo senojo Vyčio. Kai aš dar buvau vaikas, šią vėliavą įsimindavau kaip „tą su kietu puolančiu lietuviu“. Bet aš tuomet nežinojau, kad originali Žalgirio mūšio metu naudota vėliava galėjo atrodyti visai kitaip, nei ta kurią 1905 metais J.Basanavičiaus seimui nupiešė istorijai nežinomas dailininkas.

Kas jis toks – niekas tiksliai nežino. Bet užtat heraldiką ir istoriją bent kiek mokantys žmonės tikrai žino, kad dailininkas tapė beveik bet ką. Dar ir dabar kyla klausimai ar jis rėmėsi klaidingais lenkų istoriko Jano Dlugošo mūšio atpasakojimais, ar tiesiog bandė sukurti kažką naujesnio ir gražesnio. Gal jis buvo pirmasis lietuvis modernistas?

Matote, pasirodo, kad tas puolantis riteris… Visai nėra puolantis. Pabaidytas arklys (ne žirgas), pariesta kaip šuns uodega (fiziškai neįmanoma) ir atsitraukti kviečiantis kardas – visa tai yra bėgančio riterio atvaizdavimas.

Nereiktų praleisti ir to, kad originalus vytis buvo atsuktas į rytus (t.y. vakarus laikėme draugais), o dabartiniam herbe pavaizduotas karys yra tikrų tikras mužikas. Karys rodo savo barzdą (baisus tuometinis įžeidimas), skydas turbūt pavogtas iš vokiečių ir nuspalvintas Lietuvoje nematytais mėlynais dažais bei dvigubais kryžiais.

Galų gale – labai gali būti, kad buvo sumaišytos vėliavos fono ir skydo spalvos. Dabartinis ryškus raudonis atsirado visai nesenai, 2004-tais metais, o nuo 1905-tų metų jis buvo labiau purpurinis (vyšninis).  Kas, tiesa, galėjo būti vertimo klaida iš lenkiško „purpurowy“ – violetinės.

Na, bet gerai, čia sustosiu su Vyčiu, nes nujaučiu galėčiau tęsti ir tęsti. Geriau pereisiu prie mūsų spalvotosios vėliavos. Įdomu tai, kad originaliai geltonos spalvos Lietuvos vėliavose nebuvo visai. Visiškai. Na, ar bent iki 1917 metų.

Tais metais, lietuvių konferencijos išvakarėse, buvo sumastyta, kad Lietuvai reikia kažko naujo. Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius tuomet pasiūlė dviejų spalvų vėliavą, paremta tautiniais drabužiais – raudoną ir žalią. Nors konferencijos metu ji ir kabojo, bet ji tuomet pasirodė niūroka.

Išspręsti tai pasisiūlė archeologas Tadas Daugirdas – jis pasiūlė tarp raudonos ir žalios įterpti siaurą geltoną juostą, simbolizuojančią tautos prisikėlimą. Ir štai čia turime dvi problemas: vėliavos spalvų reiškmes ir geltonos juostos vietą.

Matote, taip nutiko, kad geltona-raudona-žalia spalvos Europoje visada buvo… Karaliaus juokdarių spalvos. Taip kaip raudona popiežiaus, o žydra – nekaltybės. Kaip šio fakto niekas nepastebėjo nežinia iki šiol. Afrikoje ar Azijoje šios trys spalvos tiktų puikiai. Bet tik ne Europoje.

Antra bėda – geltonos juostos pozicija. Anuomet T.Daugirdas pasiūlė geltoną spalvą įdėti tarp žalios ir raudonos… Bet kažkaip 1918 metais buvo priimtas dabartinis variantas. Kaip tai nutiko? Paprasta – siuvėjas kuris siuvo pirmąją vėliavos versiją netyčiom sumaišė spalvas… Ir siuvykla visas užsakytas vėliavas susiuvo būtent sumaišytas. Lietuvos tarybai nebebuvo ką daryti – siūti iš naujo nebuvo laiko ir buvo priimta tai ką turėjo po ranka.

Ir taip gimė dvi Lietuvos vėliavos – valstybinė ir nacionalinė. Keista, kad ir 1905, ir 1918, ir net 1988 metais (Sąjūdžio metu) nebuvo pakviesti jokie heraldikos žinovai įvertinti vėliavų eskizų. Keista, kad jie nepastebėjo, nei pasibaidžiusio arklio ir jo mužiko riterio, nei rūmų juokdario spalvų derinio vėliavoje.

Bet štai man įdomu – o ką jūs manote apie šias vėliavų klaidas? Ar jos pakankamai rimta priežasti kurti naują vėliavą? O gal gerai taip kaip yra – originaliau? Pasidalinkite savo nuomone.

Gauk naujausius užrašus tiesiai į el. pašto dėžutę!