Idėjos iš Debesylos galvos

Kaip aš mečiau gerai apmokamą darbą… Ir pradėjau rašyti tinklaraštį [Interviu]

Išleista 2017-09-16 į 365 Tekstai

Labas, Kamila! Pirmiausiai prisistatyk. Penkiais arba mažiau sakinių – kas tu tokia?

Sveiki, Debesyliečiai. Esu Kamila Golod, emocinės sveikatos konsultantė.

Mano moto: „Svajok. Pažink. Bandyk. Tobulėk“…

…Todėl papildomai, prie turimo išsilavinimo medicinos srityje, baigiau individualaus konsultavimo programą Psichologijos akademijoje.

Įgytų žinių ir patirties dėka galiu padėti žmonėms geriau pažinti save, pamatyti įvairias gyvenimo alternatyvas ir jaukiai jaustis savo paties realiame gyvenime. Tai įgyvendinu teikdama individualias konsultacijas, skaitydama paskaitas, organizuodama ir vesdama kūrybines dirbtuves bei rašydama straipsnius jaukiuose „Gerų Emocijų Namuose“.

Ar dažnai keli sau iššūkius? Kur dešimtbalėje skalėje nuo Bailiojo nuobodylos iki Betmeno padėtum save?

Didžiulius iššūkius sau keliu nedažnai, bet man patinka pastoviai kurti kažką naujo savo gyvenime. Parašyčiau sau 8-netą skalėje link Betmeno, pavadinčiau save Mūza. 🙂

Papasakok, kokio iššūkio ėmeisi ir kokios buvo jo taisyklės?

Vienas mano paskutinių ir didžiausių iššūkių gyvenime buvo pakeisti gerai apmokamą darbą, teikiantį saugumą ir komfortą, į visiškai naują sritį – be garantijų ir stabilumo.

Aš palikau sveikatos draudimo vadybininkės darbą vienoje stambiausių Lietuvos medicinos klinikų ir pradėjau dirbti sau, savo išsvajotoje srityje.

Taisyklės buvo gana paprastos: finansinis apskaičiavimas – ar galiu sau leisti tai padaryti, ar nuo mano sprendimo nenukentės šeima (mūsų poreikiai, laikas praleidžiamas kartu) ir ar tikslas, kurio siekiu, vertas šių pokyčių.

O kodėl pasirinkai šį iššūkį?

Todėl, kad visada svajojau padėti žmonėms ir kurti, kelti sau iššūkius, juos įveikti. Emocinės sveikatos konsultantės darbas leidžia man išpildyti savo svajonę, nes galiu padėti žmonėms juos konsultuojant, prisiderinant prie kiekvieno žmogaus ypatybių.

Taip pat galiu kurti ir savo kūryba pradžiuginti kitus, o rašydama straipsnius ar vesdama paskaitas galiu praplėsti žmonių žinias tam tikromis temomis ir atverti jiems naujas gyvenimo matymo galimybes.

Apskritai, kaip sekėsi jį įveikti ir kas labiausiai trukdė siekiant tikslo?

Šį iššūkį atlikti sekėsi įvairiai. Buvo labai smagių, įkvepiančių momentų, kai jaučiausi, kad daug ką galiu padaryti. Buvo ir nuosmukių, kai norėjosi viską mesti ir grįžti į komforto zoną. Tuo metu labai padėjo šeima. Labiausiai trukdė nežinomybė, baimė, kad nepasiseks.

Ką darei, kai buvo sunku ir norėjosi mesti iššūkį šalin?

Bandžiau į problemas žiūrėti kaip į pamokas: ką gyvenimas nori man parodyti negatyviais dalykais? Ir tada pažiūrėti į situaciją truputį lengviau.

Be abejo, labai padėjo šeima ir draugai, kurie rodė teigiamus dalykus, kai man atrodė, kad „nieko gero čia neišeis“. 🙂

Kaip jauteisi pasiekusi tikslą? Bei ką išmokai ir patyrei savo iššūkio metu?

Jaučiausi puikiai, didžiuojuosi savimi. Iš esmės, pasiekiau tai, ką norėjau. Supratau, kad vien tik gera idėja gyvenimo nepakeis. Reikia įdėti labai daug darbo, nors kartais jis tau ir nepatinka, kad pasiektum to, ko nori.

Išmokau būti kantresnė, nes šiaip esu labai nekantri ir mėgstu greitai pastebėti rezultatą, o turėjau išmokti mėgautis procesu. Išmokau drąsiau veikti, negalvojant, ką pagalvos kiti žmonėms, nes visiems neįtiksi.

Patyriau įdomių atradimų, aprėpiančių ir mane pačią, ir kitus žmones. Išmokau lanksčiau žiūrėti į pasaulį, kai kažkas klostosi ne taip, kaip tu nori.

Ar turi kokių patarimų žmonėms, kurie norėtų pakartoti arba pagerinti tavo nuotykį?

Nemėgstu dalinti patarimų, nes manau, kad pats žmogus pats geriausiai žino, ko jam reikia.

Taigi, tiesiog siūlau įsiklausyti į save, įsivertinti, ar tai tikrai Tavo noras, o ne kažkieno kito įtakotas sprendimas.

Ir, be abejo, žinoti, koks viso to tikslas: ką tu nori iš to gauti, kaip nori jaustis ir įsivertinti turimas priemones ar galimybes tam tikslui pasiekti.

Taaaiii… Kokio iššūkio imsiesi dabar? Ar jau turi idėjų?

Taip, turiu dar vieną svajonę, kuriai įgyvendinti jau pradėjau daryti tam tikrus žingsnius. Bet tegul tai kol kas lieka paslaptimi. Kai pasieksiu tai, ko noriu, būtinai parašysiu.

Ačiū už pasakojimą, Kamila!

O aš, štai, visad norėjau tapti gitaros muzikantu, kaip koks Brėmeno paršelis. Tai einu, pradėsiu mokytis, kaip tai daryti!

Jūsų,
Paršelis Antanas

 

Gauk šviežiausias idėjas tiesiai į el. pašto dėžutę!