Idėjos iš Debesylos galvos

Debesylietė Beta: Kaip aš pradėjau rytais keltis ankščiau?

Išleista 2018-03-21 į Užrašai
Kaip pradejau keltis anksciau

Norėčiau pasidalinti dar viena istorija, koks ten tas gyvenimas, kai keliesi anksčiau nei dauguma, sako debesylietė Beta.

Šiandien ją kalbinu apie KĖLIMĄSĮ ANKŠČIAU!

Jei gali, pirmiausia papasakok apie save. Kas tu?

Esu Beta. Man 22 metai (greitai jau ir 23), esu baigusi keramiką gimtajame mieste Alytuje. Prieš daugiau nei metus atsikrausčiau į Vilnių pas būsimą vyrą ir įgyvendinau svajonę dirbti sveiko maisto kavinėje (šiuo metu dirbu vegetariškame bistro „Holigans“).

Iššūkius keliu kasdien, nes suvokiau, kad tai verčia mane ieškoti atsakymų, patirti naujus jausmus ir emocijas. Mano vyras tuo tiesiog gyvena ir to mokausi gyvendama kartu su Juo.

Kokio būdo esu? Na, aplinkiniai dažnai sako, kad esu linksma ir bendraujanti. Nors, jeigu atvirai, tiesiog esu pleputė. Man svarbiau pakalbėti nei pavalgyti. Ir visai lengva pradėti pokalbius su naujais žmonėmis, kadangi jie man labai įdomūs. Ypač žmonių suvokimas ir požiūris. Taip pat esu smalsi, todėl ši savybė pravarti ieškant laimės. Žinoma, turiu ir tokių būdo savybių, kurios kiša koją gyvenime, kas be ko, sunku man su kantrybe. Erzinuosi dėl lėtapėdžių, nes pati mėgstu suktis greitai. Visgi kuo toliau, tuo labiau tai priimu. Suprantu, kad kiekvienas turi savo kelią.

Sportuoju ir mėgstu aktyvų sportą. Į darbą važinėju dviračiu arba vaikščioju pėsčiomis (iki darbo ~8,5 km). Kiekvieną rytą namie sportuoju apie 1 val. Tai būna pilatesas, cardio arba sportas naudojant savo kūno svorį.

Net nežinau, ką žmonės laiko neigiamais įpročiais. Kalbant apie rūkymą ir alkoholio vartojimą, jų nevartoju. Paauglystėje esu bandžiusi, tačiau suvokiau, kad laimės man tai neatneš. Be kita ko, šeimoje niekas nerūkė. Mama net nėra bandžiusi. Turint tokį pavyzdį mažesnis šansas tuo užsiimti.

Kokiu metu nubundi šiomis dienomis? Kada eini miegoti? Ar tavo miego laikas kinta metų eigoje ar yra reguliarus?

Šiomis dienomis pabundu nuo 3 iki 4 val. ryto. Jis išlieka toks pat, jei nedalyvauju renginyje ir nesu išsekusi. Miegoti einu apie 20.30/21.00. Mano miegas tikrai kokybiškas, daug investuoju, kad jis toks būtų, todėl 6 val. miego man užtenka.

Žinoma, žiemą keltis sunkiau. O po žiemos porą savaičių dėl šviesos net užmigti sunku. Tačiau vėliau kūnas pripranta. Tai ne vieno mėnesio pasiekimas ir įprotis. Dabar ir be žadintuvo atsikelti galiu, net savaitgaliais. Nesvarbu, koks metų laikas, keltis tenka panašiu metu, nes anksti dirbu, o prieš darbą noriu sportuoti. Ir dar iki darbo keliauti tenka, vyrui kartais valgyt darau, jeigu iš vakaro nebūna paruošta.

Ūū! O kaip reaguoja tavo pažįstami į tokią miego rutiną?

Reakcijų būna visokių, o tai tikrai linksmiausia dalis!

Mama ir tėtis visada palaiko. Jeigu net vieną dieną vėliau atsikeliu, iškart sulaukiu klausimų, ar viskas gerai, kodėl vėliau keliuosi. Darbe, kai žmonės sužino, jog vaikščioju pėsčiomis, visada klausia, kada keliuosi. O atsakius, kad apie 3/4 val. ryto, išpučia akis ir klausia: KADA EINI MIEGOTI?

Dirbu su žmonėmis, kurie patys praktikuoja tokį miego režimą, tad jiems natūralu. O mamos draugės ar kiti žmonės dažniausiai stebisi ir klausia, ką veikiu ryte. Būna juokinga, kai kalbu su žmonėmis ir pasidalinu mintimi, kad atsikėliau vėlai, tik 5 val. Ir tada jie pradeda juoktis, nes, anot jų, čia tikrai anksti.

Kadangi tai man teikia laimės, žmonės mano pasirinkimą vertina gerai, dažnai dėl to pagiria, džiaugiasi. Arba draugiškai pajuokauja, kad ateičiau į darbą 5 val. ryto.

Mane dažnai pavadina fenomenaliu žmogumi. Tačiau manau, jog visi tokie esame. Tik tas fenomenalumas skirtingai pasirodo. Mano vyras man sako: jeigu kitas gali, tai gali ir Tu. Šis Jo požiūris labai  skatina augti, ieškoti žmonių, kurie gali geriau už mane, ir tobulėti.

Ar bandei mokyti šio kėlimosi anksti hobio (įpročio)? Įkalbinėti ar panašiai?

Mano nuomone, įkalbinėjimas nėra geras mokymo būdas. Tačiau pavyzdys – tobulas skatinimas. Žmonės savaime pradeda klausinėti, kaip tai praktikuoti, klausinėja, kuo tai naudinga. Tai užkrečiama. Man dažnai sako, kad moku įkvėpti. Kartu su vyru turime viziją užsiimti koučingu. Pati tuo domiuosi ir praktikuoju padėdama žmonėms. Man labai patinka padėti. Suteikti žmonėms viltį. Nuoširdžiai džiaugiuosi kiekvieną dieną, kai galiu padėti ir suprasti žmones. Mano gyvenimas – lyg laimės šokis. Dabar ypač stipriai realizuoju savo potencialą, idėjas ir svajones.

Tai labai super! Ar dar turi ką pridurti, Beta?

Žinoma, turiu. Esu pagarsėjusi kaip plepi asmenybė. Skaitytojams noriu palinkėti plėsti savo akiratį ir nebijoti išgirsti daugiau skirtingų nuomonių. Tai keičia mūsų matymą ir pasaulėžiūrą. Lai skaityta teorija virsta veiksmais ir eina koja kojon su praktika. Bet kartu neužmirškite jausti savo vidinės būsenos. Analizuokite ją. Bandykite pajusti, kiek ir kokie įpročiai yra artimi. Juk kiekvienam kelias skirtingas.

Ir, žinoma, linkiu visiems laimės ir meilės.

Ačiū, Beta!

Tags: interviu

Gauk naujausius užrašus tiesiai į el. pašto dėžutę!