Idėjos iš Debesylos galvos

Edmundas: Kaip tapau kūrybinės studijos vadovu ir pradėjau tinklaraštį apie kūrybiškumą

Išleista 2019-01-02 į 365 Tekstai

Labas, Edmundai. Pirmiausiai prisistatyk. Penkiais arba mažiau sakinių – kas tu?

Plaukiu aš pro prisiminimus ir savęs pristatymas, man primena jaunystę, tą nejaukų momentą, kai šalia tavęs stovi dar skaičius žmonių ir laukią kol ateis jų eilė. Bet dabar atėjo mano eilė.

Visada domėjausi kažkuo, kartais tai būdavo asmeninis tobulėjimais, kartais grafinis dizainas, tačiau kad ir kokia veikla mane domindavo, dabar visą tai man išėjo tik į naudą.

Kalbant nepasiklydūs vaizduotėje, aš esu Edmundas, kūrybos vadovas iš ,,Showart“. Pareigos „kūrybos vadovas“ dažnai kitam žmogui pasako daugiau, nei pats galėtum sugalvoti, tad savo prisistatymą tuo ir baigsiu.

Ar dažnai sau keli iššūkius? Kur dešimtbalėje skalėje nuo bailaus Nuobodylos iki superherojaus Betmeno padėtum save?

Prieš  pradėdamas savo gyvenimo iššūkį daug ką nuveikiau. Turėjau savo asmeninio tobulėjimo blogą Metodai.lt (tačiau geri dalykai kartais turi baigtis, kaip ir bananai parduotuvėje sovietų laikais.)

Savo projekto nelaikau bananais, tai labiau lyg kokteilis, kurio skonis keisdavosi po kiekvieno gurkšnio. Vystant projektą, buvau išvykęs į Budapeštą, gyvenau ten pusę metų, patiko.

Kodėl Aš apie tai šneku? – Nes tuoj kalbėsiu apie savo iššūkį.

Papasakok, kokio iššūkio ėmeisi?

Kuomet kūrybinės studijos ėjo į pabaigą, atėjo naujas gyvenimo etapas – darbas. Nors niekada gyvenime nevadinau veiklos, kuri mane žavi darbu, bet tai mane taip žavėjo, jog net jokios etiketės neturėjo jokios įtakos.

Aš pradėjau dirbti darbą, reikalaujantį didelio ir nesibaigiančio kūrybiškumo.

Kūrybos vadovas – wow, gyvenimo svajonė, kuri išsipildė per greitai.

Kodėl per greitai? – Nes kuomet tu patenki į pramogų pasaulio mėsmalę, be jokio pasiruošimo, tave mėto į visas puses, drąsko rūbūs, stumdo ir keikia, o tu svajoji apie dieną, kuomet tavo darbai puoš visa miestą.

Kalbant paprasčiau, pirmus mėnesius dirbau puikiai, mano vadovas buvo patenkintas, aš buvau patenkintas, net mergina buvo patenkinta.

Po laiko mano vaizduotė išsisėmė, kadangi dirbau daugiausiai su grafiniais darbais (plakatai, akreditacijos, reklama, piešiniai…) tad kiekvieną karta tekdavo galvoti vis kažką naujo, o praėjus vis daugiau laiko, tai padaryti būdavo vis sunkiau. Mano iššūkis buvo atrasti būdūs, kurie išneštu mano vaizduotę kažkur ten, kur dar niekas nebuvo, bet visiems patiktų.

O kodėl pasirinkai šį iššūkį?

O kodėl vanduo sudaro 80% mūsų organizmo…?

Šis iššūkis buvo pasirinktas todėl, kad jis buvo gyvybiškai svarbus ,tiek man, tiek visiems kitiems, nes nuo manęs priklausė, kokius mus (Showart‘us) matys žmonės.

Jeigu aš sukursiu prastą dizainą ir žaisiu 2013 metų spalvomis – visi žinos, kad prastai…

Tai ką darei, kai buvo sunku ir norėjosi mesti viską šalin?

,,Iš pradžiu buvo sunku“ – frazė, kuri dažniausiai išgirstama anoniminių alkoholikų klubuose. Ne, nebuvo sunku, buvo linksma, nes pasirinkau būdūs, kurie kiekvieną dieną paverčia nenuspėjama ir ne monotonišką.

Priėjau prie to, jog vieną dieną  išklijuodavau tais spalvotais užrašų lipdukais visas ofiso duris.

Nupiešdavau iš jų paparčius ir kitus dalykus. Tai žavi mano vaizduotę. Paprasti, maži dalykai man padėdavo suprasti, jog į viską galima pažvelgti kitaip ir mano akys atvivėrė…

Ką naujo išmokai savo iššūkio metu?

Ką išmokau? – Išmokau tą, jog viskas, ką darai turi būti savita. Į kiekvieną darbą privalai įdėti visą savo širdį ir nesvarbu kas tai per darbas, nes visada yra žmonių, kurie dirba sunkiau už tave (pvz. Sarkofagų plėšikai, kurie turi naktimis ieškoti neatrastų kapaviečių…)

Kuomet tu sėdi šiltai kėdėje ir supranti, jog viskas, ką tu darai, tai pėlės paspaudimai ir pieštuko trynimas į lapo popierių yra tai, kas gyvenime tau teikia didžiausią džiaugsmą, supranti, jog ech…

Ar turi patarimų žmonėms, kurie norėtų pakartoti arba pralenkti tavo nuotykį?

Nelaikau, tai kažkokiu labai dideliu iššūkiu, bet man, kaip mažam žmogui, kuris skęsta konkurencijos bangose, tai buvo atradimas. Paversti pasaulį į sau naudingą pusę.

Mano patarimas būtų pamiršti „how to be“ straipsnius ir tiesiog be yourself. Jeigu tu neatrasi savo būdų kaip išrasti gyvenimą, tai ir gyvensi kitų žmonių išradimais.

Ačiū, Edmundai!

Gauk šviežiausias idėjas tiesiai į el. pašto dėžutę!