Išmestos knygos eskizas: Kodėl gyvenimo prasmės tau nereikia?

Dienos tikslas: 1621 žodžiai. Parašyta: 1626.

Jeigu nori gyventi laimingai…
…gyvenimo prasmės tau nereikia.

Faktas.

Kaip ir nereikia nė vieno šių dalykų:

  • Gyvenimo pašaukimo,
  • Vietos visatoje,
  • Harmonijos,
  • Nušvitimo,
  • Lemties,
  • Ženklo,
  • ..

…Ar kitų panašių magiškų frazių, lygių ar nesvarbu, ką dar sugalvos religijos, kultų lyderiai, burtininkai bei „Dievą sutikę“ guru.

Jei nori gyventi laimingą gyvenimą ir daryti tai, kas neša tau džiaugsmą, pinigus, nesibaigiančias jėgas, pasitenkinimą ir kitokį turtą… Tau gyvenimo prasmės nereikia.

Taip, aš tai pasakiau.

Gali iškart mane kalti prie kryžiaus ir sakyti, kad esu baisus bei neįkvepiantis žmogus, jog šitaip spjaunu į klausimą, kuris kamuoja filosofus, rašytojus, menininkus ir kitus mąstytojus jau daugiau nei 8 tūkstančių metų nuo Babelio bokšto laikų…

…Tačiau, kad ir koks būtų įdomus prasmės klausimas (pvz. „kokia mano gyvenimo prasmė?“ ar panašiai), jis, trokštant laimingo gyvenimo, yra beveik bevertis.

Taip, kartais sudėtingi klausimai naudingi – pagilina mūsų suvokimą apie save, pasaulį, padeda treniruoti smegenis, išgirsti kitų žmonių požiūrį ir panašiai… Tačiau šie klausimai nepadeda siekiant laimės.

Yra klausimų, kurie tau padės labiau.

Pavyzdžiui, vienas tokių klausimų būtų:
O ką tau patinka veikti?

Leisk paaiškinsiu.

…Pala, ką? Kaip toks paprastas klausimėlis geresnis už gilius, esminius klausimus?

Nors aš niekada nebuvau labai praktiškas žmogus (štai, kad ir rašau Debesylą, nors galėčiau būti statybos inžinierius), tačiau tikiu, kad kalbant apie pasitenkinimą gyvenimu svarbiau už filosofinius klausimus yra klausimai, į kuriuos įmanoma atsakyti.

Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti visų gilių, įdomių, galvą sukti verčiančių klausimų. Ne, tikrai ne. Nes tokie klausimai ugdo, leidžia atrasti save per klausimus bei kartais, dažniausiai savo atsakymus aiškinant kitiems, padeda pasijausti geriau.

Tačiau, jei tikrai trokšti rasti veiklą, kuri tave vežtų…

…Tau nereikia filosofinių klausimų.

Tau reikia klausimų, kurie šią savo veiklą prakeiktai PADĖTŲ rasti. Praktiškai. Įmanomai. Ne „galbūt gali būti naudinga“, o „paklausiau, padariau ir supratau“.

Kalbėdamas apie gyvenimą ir mylimas veiklas, aš mėgstu pasitelkti romantinių santykių metaforas. Ir čia mūsų klausimai skiriasi lyg…

  1. A) Kas yra meilė?
    …Ir…
    B) Ar aš norėčiau šį savaitgalį nueiti su juo/ja į pasimatymą?

Vienas klausimas gilus, gana įdomus, filosofų bei protingų žmonių dažnai keliamas, o kitas klausimas yra konkretus ir toks, kuris atsakymą suteikia ne kažkada, o… Na, vos tik apsispręsi. O spręsti čia nėra ką.

Vienas klausimas sprendimą, atsakymą ir galbūt netgi tikrąjį paieškų tikslą paslepia, o kitas – atveria lengvą kelią: tiesesnį, lygesnį, lengvesnį.

Ar pastebi skirtumą?

Jeigu taip – tada labai gerai. Ir tikiuosi suprasi, kodėl pasakysiu šiuos du sakinius:

Šioje knygoje apie gyvenimo prasmės paieškas nekalbėsiu.
Vietoj to – kalbėsiu apie konkretesnius dalykus.

…Ir pasistengsiu kartu su tavimi nukeliauti kelionę per savęs nagrinėjimą. Bei vienos gyvenimo Meilės atradimą. Meilės, kaip veiklos, kuria dievintum užsiimti.

Tai kaip atrasti veiklą, kuri man patiktų?

Geras klausimas.

Bet nepakankamai geras. Nes kodėl trokšti rasti patinkančią veiklą? O kodėl ne… Mylimą veiklą?

Nes štai, ką turiu omenyje:

Patinkanti veikla yra žemesnis Mylimos veiklos lygis.

Kalbėdamas apie dalykus, kuriuos mes renkamės daryti (darbus, į kuriuos bandome įsidarbinti, žmones, su kuriais einame į pasimatymą ar Youtube laidas, kurias žiūrime) aš manau, kad Meilės metafora yra geriausia.

Nes kas gi geriau paaiškina tą nesuvokiamą trauką daryti kažką nei ne nesuvokiama Meilės galia?

Štai, pavyzdžiui.

Prisimink savo pirmą gyvenimo meilę. Vaikiną, merginą ar nesvarbu ką. Prisimink pirmus jūsų susitikimus, pokalbius, prisilietimus. Viską, kas tau patiko.

Ar pameni tą trauką visada būti su savo meile, nepaisant to, kad, na, tarkim jums pamokos vyko skirtingose klasėse? Arba buvote iš skirtingų miesto kampų? Arba tėvai labai priešinosi jūsų norams? Ar nepaisant jokių kitų problemų?

Pameni tą trauką?

Tai buvo trauka daryti kažką, nepaisant to, ką tau sako aplinkiniai. Nepaisant to, kad, kaip dabar jau turbūt supranti, tie santykiai nebuvo patys geriausi.

Tai buvo Meilė. Tu mylėjai savo pirmąją meilę, nes jei nemylėjai – tu nemylėjai.

(Ir taip, save apibrėžiantis apibrėžimas yra geriausias apibrėžimas.)

Ir šis keistas traukos paprastumas, tyrumas, jungiklis tik su padalomis „TAIP, TAIP, TAIP“ bei „NE, NIEKADA“ yra būtent tai, ko ieškome.

Tai būtent tai, kas skiria veiklas, kurias apsiimame vienam mėnesiui, o po to metam. Bei veiklas, kurios mus veža 40 metų.

  • Žmonės, kurie mums patinka, mums patinka.
  • Tačiau žmones, kuriuos mylime, mes vertiname aukščiau ir labiau.
  • Žmonės, kurie patinka, ateina ir išeina.
  • Žmonės, kuriuos įsimylėjome, prisimename visą likusį gyvenimą ir dar papasakojame apie tai anūkams.
  • Žmonės, kurie patinka, iškilus pirmai bėdai dingsta.
  • Žmonės, kuriuos mylime, išlieka kartu santuokai ir dar ilgiau.
  • Žmonės, kurie patinka, neverčia stengtis.
  • Tačiau žmonės, kuriuos mylime, suteikia jėgų daryti beprotiškiausius dalykus. Vien tik tam, kad pasiektum savo tikslą.

Arba kaip kadaise vieno vyro klausiau, koks jo beprotiškiausias kada padarytas dalykas, tai jis man atsakė:

„Tai kartas, kai įsimylėjęs vieną moterį ėjau pėsčiomis iki jos 30km, nes autobusai jau nebevažiavo. Žiemos naktį. Per pūgą. Tai buvo beprotiška ir aš turbūt vos nenumiriau. Tačiau tai padariau.“

Algis, 43 metai

Tai yra skirtumas tarp „patinkanti veikla“ ir „mylima veikla“.

Pirmąją rasti labai lengva – tereik tik atsiversti kokį darbų katalogą, įsidarbinti į pirmą papuolusį darbą ir Būm! Labai gali būti, kad tau tavo veikla patiks. Iki kol nerasi geresnės arba nesumažins algos keliais eurais, kai kita veikla, stebuklingai, jau patiks labiau.

Tačiau rasti Mylimą veiklą… Tokią, kuri ne tik vežtų 100 % rėžimu vietoj 50-ties, kuriai nereiktų kiekvieną rytą ieškoti motyvacijos, kuri liktų su tavimi ilgėliau nei tris dienas…

…Tai yra sudėtingiau. Tam reikės išnagrinėti tai, ką darėme iki šiol, ką darome dabar, ką norėtume padaryti ateityje… Ir surasti, kas Tau yra asmeniškai svarbiausia. Du, tris arba keturis dalykus, kuriuos galima pavadinti tavo Meile.

Be abejo, meilės kinta. Kaip ir tu, spėju, jau tai žinai. Bet kiekviena mūsų meilė atsiranda išsipildžius tiems patiems kertiniams mūsų norams. O taip pat jos išmoko kažko naujo apie mus pačius.

Tačiau kai skirtumas yra tarp veiklos, kuri sužavi vos dienai (arba tarp veiklų, kurios visai nežavi), ir tarp veiklos, kuri žavės ilgai ir smarkiai… Aš, asmeniškai, renkuosi meilę. 🙂

Geresnis klausimas:
Tai kaip atrasti veiklą, kurią įsimylėčiau?

Yra dvi priežastys, kodėl dažniausiai nerandama savo tikrosios Meilės.

Ir taip, žinau, dvi priežastys? Tiktais? Tai skamba… Mažai!

Tačiau tiesa, kad nors norint galima ir išgalvoti daugiau priežasčių, šitoks skirstymas yra daug naudingesnis. Ypač kalbant apie meilę – jausmą, kurio paprastai nepaaiškinsi. Paprastumo čia trūksta.

Šios dvi priežastys, taip pat, tinka beveik bet kokiai Meilei apibrėžti: darbui, užsiėmimui, maistui arba tiems patiems santykiams su žmonėms.

Tai skirtumas tarp per daug ir per mažai:

  1. Per mažai meilės…
  2. …Arba per daug meilės.

Bet, leisk, paaiškinsiu plačiau.

Pirmoji priežastis: Per mažai meilės.

Įsivaizduok, kad vieną dieną einant į darbą tave partrenkia automobilis. Stebuklingai – jokie tavo kaulai nelūžta, tačiau sutrenkiama galva ir tu praradai atmintį.

Ką norėtum daryti?

Įsigilink į šį klausimą ir akimirką pagalvok. Ką norėtum veikti… Jei tavo galvoje nešvilpia nė viena mintis, ką išvis galėtum nuveikti?

Tai yra nežinia, kai minčių yra per mažai.

Mes gimstame neturėdami nė mintelės savo galvose.

Ir tik vėliau išmokstame, ką mėgstame, o ką ne.

Kartais pamirštame užsisukę rate – pavyzdžiui, kaip man studijuojant statybos inžineriją ir rašant bakalaurinį tris mėnesius nieko kito, išskyrus darbą, neturėjau galvoje. Baigęs pasimečiau ir savaitę nežinojau, ko noriu iš gyvenimo.

Tačiau tai nėra įdomioji dalis. Tu turbūt esi girdėjęs visą tą šakar markar su kaip atrasti savo tikslus ir panašiai.

Antroji priežastis: Per daug meilės.

Ir ši priežastis šiais laikais dažnesnė nei pirmoji. Ir aš specialiai šį parašiau antrą tam, kad perskaičius pirmąjį galėtum pagalvoti, kad „taip, tikrai, aš nieko nežinau, nes turiu per mažai idėjų“.

Bet šiais laikais turime kitą problemą: pasirinkimų ir laisvės gausą. Vietoj to, kad darytume vieną dalyką (pvz., jei esi moteris, tai prieš vos 60-80 metų buvo nesuvokiama, kaip galėtum daryti ką daugiau, nei būti motina ir tvarkyti namus), mes turime laisvę daryti daug. Ir pradėti dar daugiau – po kelis dalykus kasdien.

Tačiau kiek tų dalykų mes pabaigiame? Kiek tų dalykų duoda mums grąžą? Juk nebaigti darbai grąžos neduoda – niekas nemoka už pusiau padarytą darbą. Niekas nedėkoja už pusiau pastatytą namą. Niekas nesakys, kad puikiai atlikai kalbą ant scenos, jei šios tėra tik pusė, o likusią pusę pametęs išbėgai mokytis, kaip kepti blynus.

Prie idėjų, pasiūlymų, galimybių, laisvių ir pasirinkimų gausos galima priprasti. Ir tiesą sakant – didžioji dalis mūsų jau esame prie to pripratę. Nes gyvename šalyje, kur esame laisvi.

Ir taigi yra kita pusė – ribojimas. Ir kaip išgryninti keturis dalykus, kurie veža tavo gyvenimą.

Taigi, vėl įsivaizduok, kad atsibudai savo lovoje…

Tavo galvoje gali veikti trys galimi minčių varikliai:

  1. Mes žinome savo tikslus ir norus, taigi keliamės ir tai darome.
  2. Mes nežinome nieko, taigi nieko ir nedarome.
  3. Arba mes galvojame, kad kažką žinome, stengiamės… Ir gale vis tiek nieko nepasiekiame, nes tiek daug troškimų turėjome. Išsirinkti gerą idėją šiuo atveju nėra sunku. Sunkiau užtat ją išpildyti iki galo.

Ir jei a variante esame laimingi (t.y. jei tu šioje situacijoje – tau šios knygos nereikia), b ir c pasirinkimuose – nesame. Pirmesniame nėra laimės šią akimirką, o antrame nebus laimės ateityje, kai suprasime, kad veltui švaistėme savo laiką.

Taigi. Laikas kažko imtis.

O kokia mano situacija?
Aš turiu per daug pasirinkimų ar per mažai?

Na, į šį klausimą turėsi atsakyti tu. Pagalvok – kas tavo gyvenime dažniau šiomis dienomis (ar paskutinį mėnesį) pasitaikė:

  • Pasirinkimų gausa ir krūvos pusiau baigtų (tačiau visgi nebaigtų) darbų?
  • O galbūt… Gyvenimas nematant išvis jokių šansų ir galimybių?
  • Šimtai veiklų, kurios tau patinka, tačiau nė viena, kuri išties sužavėtų?
  • O galbūt… Tai viena veikla, kurią pakenti, o visos kitos tiesiog siaubingos?
  • Tai pasirinkimų gausa?
  • Ar visiška tuštuma?

Atsakyk tai sau. Ir išsirink vieną.

Galbūt jau atsakymą žinai, tuomet galime judėti prie kitos dalies, kurioje spręsime šias problemas. Tačiau jei dar nežinai, kas tau artimiau – pasidaryk pertrauką. Atidėk šią knygą dienai ir kalendoriuje pasižymėk po jos grįžti. Tuomet perkratyk savo dabartinį gyvenimą ir išsirink vieną šių atsakymų.

Ir ne, tu negali rinktis kažkokio trečio atsakymo „man ir taip, ir anaip būna“. Jei visgi situacijos keičiasi (o tai labai normalu!), tai rinkis tai, kas tinka būtent šią akimirką. Ateityje situacijai pasikeitus visada galėsi grįžti prie šios knygos ir perskaitęs į ją pažvelgsi kitu kampu.

Taigi, galėsim keliauti, kai tik pasiruoši.

Ir pradėsiu nuo pačios pradžios: Ką tavo atveju darytų kūdikis?